„Programėlės“apibrėžimas gali reikšti dvi visiškai skirtingas sąvokas. Pirmuoju atveju tai yra konkretus fizinis įrenginys, o antruoju atveju - maža kompiuterio programa ar įrankis, atliekantis siaurą užduočių spektrą.
Nurodymai
1 žingsnis
Fizinis įtaisas prisijungia prie sudėtingesnės aparatinės įrangos naudodamas tam tikrą sąsają. Iš karto reikia pažymėti, kad daugelis programėlių yra skirtos dirbti ne tik su asmeniniais kompiuteriais. Pavyzdys yra mobiliojo telefono „Bluetooth“ausinės.
2 žingsnis
Pagrindinis skirtumas tarp įtaiso ir pilnavertės įrangos yra autonominio veikimo galimybės nebuvimas. Tai reiškia, kad įrenginys, veikiantis neprisijungęs prie sudėtingesnės grandinės, nėra programėlė. Svarbu suprasti, kad kai kurių programėlių funkcionalumą galima išplėsti prijungus papildomus įrenginius.
3 žingsnis
Tokio elemento pavyzdys yra USB šakotuvas. Šis prietaisas jungiamas prie nešiojamojo ar stalinio kompiuterio per USB sąsają. Natūralu, kad prie šakotuvo galima prijungti išorinę garso plokštę, USB ventiliatorių ir kitą išorinę įrangą. Be to, programėlėse yra įranga, derinanti kelių periferinių įrenginių funkcijas vienu metu.
4 žingsnis
Programinėje įrangoje programėlė yra priemonė, sukurta atlikti tam tikrą funkciją arba siaurą konkrečių užduočių rinkinį. Šiuolaikinės „Windows“šeimos operacinės sistemos palaiko galimybę įdiegti ir naudoti programėles neįterpiant jų į atskiras programas.
5 žingsnis
Programinės įrangos įtaisai paprastai naudojami norimai informacijai rodyti. Yra specialių programų, leidžiančių sugrupuoti ir sujungti keletą programinės įrangos tipo programėlių. „Google Desktop“yra puikus tokios programos pavyzdys.
6 žingsnis
Svarbu suprasti, kad šiuolaikiniame pasaulyje beveik visi yra kelių dalykėlių savininkai. Pagrindinis šių prietaisų tikslas yra palengvinti bet kokios įrangos naudojimą arba išplėsti jos funkcionalumą.
