Informacinių technologijų amžiuje gali atrodyti, kad kompiuteriai gali atlikti bet kokią užduotį. Nesigilinsime į mokslo atradimų ir matematinių skaičiavimų džiungles, imsimės tik ypatingo atvejo - sinonimatorių ir interneto generatorių panaudojimo tekstui transformuoti. Tokių programų internete yra labai įvairių.
Sinonimų kūrėjai tikina, kad keliais pelės paspaudimais bet kuris tekstas gali būti unikalus, todėl atsisako reklaminių ir perrašinėtojų paslaugų. Taigi kodėl leidėjai kreipiasi į autorių teisių mainus ar į atskirus autorius dėl unikalaus turinio? Būtų paprasčiau ir daug pigiau paleisti reikiamus tekstus per sinonimizatorius ir gauti kokybiškus straipsnius, skirtus skelbti savo svetainėse.
Mokslininkai, dirbantys žmogaus smegenų galimybių tyrimo srityje, apskaičiavo, kad mūsų sąmonė gali kaupti informaciją nuo 10 iki penktos galios iki 10 iki šeštos bitų galios. Šiuolaikinėms technologijoms tai nėra tiek daug, kad kompiuteris veikia net su dideliu informacijos kiekiu. Ir vis dėlto, protingiausia mašina negali tapti vyru, nes nepakanka tik kaupti informaciją, reikia mokėti ja naudotis.
Šiuolaikinių sinonimų ir interneto generatorių prototipą galima pavadinti Laputian akademijos profesoriaus išradimu, aprašytu Jonathano Swifto knygoje „Guliverio kelionės“. Prisiminkime siužetą: herojus atsiduria skrendančioje Laputos saloje, kurioje gyvena puikūs mokslininkai ir išradėjai. Knyga parašyta XVIII a.
Dabar dėmesys! Pasakų akademijos profesorius išrado būdą, kaip „neišmanėlis, turėdamas mažai išlaidų ir nedaug fizinių pastangų, gali rašyti knygas apie filosofiją, poeziją, politiką, teisę, matematiką ir teologiją, visiškai neturėdamas erudicijos ir talento."
Šio išradimo paslaptis buvo paprasta. Didelio rėmo paviršių sudarė daugybė medinių lentų. Lentos buvo sujungtos plonais laidais ir iš abiejų pusių įklijuotos skirtingais atvejais, nuotaikomis, laikais skirtingais žodžiais.
Įsakę keturiasdešimt žmonių kartu paėmė keturiasdešimt rankenų ir kelis kartus pasuko. Pasikeitė žodžių išdėstymas rėmelyje. Jei tuo pačiu metu prasminga frazės dalis atsirado atsitiktinai iš trijų ar keturių žodžių, ją užrašė Rašto žinovai. Tada sekė naujas rankenėlių pasukimas.
Maždaug tuo pačiu „laputišku būdu“šiuolaikiniai žiniatinklio generatoriai ir sinonimizatoriai, kurie naudoja grubios jėgos metodą, turėtų sukurti unikalius tekstus. Kas naudojo tokias programas, žino, kad tekstas galiausiai pasirodo esąs prastas ir neįskaitomas. Akivaizdu, kad perrašinėtojams ir tekstų kūrėjams nereikės jaudintis dėl ilgo darbo nebuvimo.
Ar žinojote, kad pirmieji mašininio vertimo prietaisai pasirodė dar 1954 m. Nepaisant to, tai iki šiol nesumažino vertimo paslaugų paklausos. Galima drąsiai sakyti, kad artimiausioje ateityje jokia programa negali pakeisti žmogaus minties net ir įprasto straipsnių turinio kūrimo srityje. Mašina niekada negalės savo mintimis palyginti su didžiaisiais poetais ir rašytojais.
