Naršymas naršyklėje organizuojamas taip: programa siunčia užklausą nuorodoje nurodytam serveriui, o atsakydama gauna „atsarginių dalių“rinkinį ir surinkimo instrukcijas. Atsarginės dalys yra vaizdai, „flash“elementai, garso ir kiti failai bei instrukcijos, kaip juos teisingai įdėti į puslapį, nuspalvinti jo foną, naudoti tam tikrus šriftus ir šriftų dydžius ir kt. yra puslapio šaltinio kode. Naršyklės vartotojas gali pamatyti šį kodą, o ne tik pagal jo nurodymus surinktą puslapį.
Nurodymai
1 žingsnis
Šiuolaikinės naršyklės turi integruotą funkciją, leidžiančią peržiūrėti puslapio šaltinio kodą. Pvz., „Opera“, norėdami suaktyvinti šią parinktį, spustelėkite atviro svetainės puslapio vietą, kurioje nėra paveikslėlių, nuorodų ir kitų elementų, o išskleidžiamajame kontekstiniame meniu pasirinkite elementą „Šaltinio kodas“. Naršyklė šaltinį atidarys atskirame skirtuke, tris spalvas nuspalvindama linijas, susijusias su HTML žymomis, scenarijais ir paprastu tekstu.
2 žingsnis
Panašūs taškai, bet šiek tiek kitaip suformuluoti, yra kontekstiniame meniu ir kitose naršyklėse. Pavyzdžiui, „Google Chrome“šis elementas pavadintas „Žiūrėti puslapio kodą“, „Mozilla Firefox“pasirinkite eilutę „Puslapio šaltinio kodas“, o „Internet Explorer“- „Peržiūrėti HTML kodą“. Kodo spalvų schema taip pat šiek tiek skirsis skirtingose programose.
3 žingsnis
„Google Chrome“naršyklėje yra daug pažangesnė šaltinio rodinio parinktis. Norėdami jį naudoti, tame pačiame kontekstiniame meniu pasirinkite elementą „Peržiūrėti elemento kodą“. Po to skirtukas su atidarytu tinklalapiu bus padalintas į du rėmelius - viršutiniame liks jo išvaizda, o apatiniame bus pateikta išsami informacija, surinkta ne tik iš šaltinio kodo žymų, bet ir iš įtrauktų. CSS stiliaus failai. Apatiniame rėmelyje galite pasirinkti šaltinio eilutes, o naršyklė viršutinėje dalyje paryškins tas puslapio sritis, kurias sudaro šios eilutės. Panašiai, pasirinkus elementą viršutiniame rėmelyje, atitinkamas kodas bus rodomas apatiniame.
4 žingsnis
Jei puslapis įrašomas į jūsų kompiuterio standųjį diską, failą galima atidaryti naudojant bet kurį teksto rengyklę - šaltinio kodas į jį įrašomas kaip paprastas tekstas. Tiesiog vilkite šį failą į „Notepad“, „Word“ar bet kurios kitos tokios rūšies programos paleidimo langą. Naudodami įprastą redaktorių, galite ne tik peržiūrėti šaltinio kodą, bet ir redaguoti.