Vartotojo noras apsaugoti savo kompiuterį nuo įsiskverbimo į kenkėjiškas programas yra gana natūralus ir suprantamas, juolab kad kiekvieną dieną atsiranda naujų pavojingų virusų. Nepasitikėdami visiškai viena antivirusine programa, daugelis vartotojų nusprendžia savo kompiuteryje įdiegti kelis iš karto, tačiau kiek tai pagrįsta?
Antivirusinė programinė įranga yra specialus programinės įrangos tipas, kurio funkcija yra aptikti ir neutralizuoti kompiuterinius virusus ir potencialiai kenksmingas programas. Be to, antivirusinė programa padeda išvengti jūsų kompiuterio užkrėtimo. Vartotojui siūloma daugybė antivirusinių programų variantų, platinamų tiek mokamai, tiek nemokamai. Šios programos skiriasi funkcionalumu ir veikimo mechanizmais, taip pat virusų prevencijos ir kontrolės efektyvumu.
Kaip veikia antivirusinė programa
Beveik kiekviename kompiuteryje yra įdiegta tam tikra antivirusinė programinė įranga, tačiau kai kurie žmonės klaidingai mano, kad padidėjus vienu metu veikiančių antivirusų skaičiui, bus užtikrinta galingesnė apsauga. Norėdami suprasti, kodėl tai klaidinga nuomonė, turite suprasti, kaip veikia antivirusinės programos.
Nepamirškite reguliariai atnaujinti virusų duomenų bazių, kad antivirusinė programa atpažintų „šviežius“virusus.
Norint ieškoti virusų, kurie jau užkrėtė kompiuterį, naudojamas vadinamasis parašo metodas, kurio esmė ta, kad antivirusinė failų turinį lygina su virusų duomenų bazėmis, bandydama rasti atitikčių. Jei jie randami, programa bando „išgydyti“failą, tai yra pašalinti iš jo nereikalingą turinį - „viruso kūną“. Infekcijų prevencija pagrįsta nuolatiniu programos aktyvumo stebėjimu, siekiant užkirsti kelią piktybinei virusų veiklai ir apsaugoti sistemą nuo infekcijos. Dauguma antivirusų veikia kartu, tai yra tiek aktyvumo stebėjimo, tiek failų nuskaitymo režimu.
Kodėl daugiau nereiškia geresnio?
Natūralu, kad net vienos antivirusinės operacija gali turėti įtakos kompiuterio veikimui, nes failų nuskaitymas įkelia standųjį diską, o stebėjimas - RAM ir procesoriaus išteklius. Net jei manytume, kad abu antivirusai tiesiog veikia lygiagrečiai, kompiuterio išteklių apkrova padvigubėja. Deja, realybė yra dar sudėtingesnė, nes antivirusinė programa nesuvokia savo „konkurento“kaip antiviruso, laikydama tai įprasta programa, veikiančia kompiuteryje, todėl siekia kontroliuoti ir savo darbą. Pavyzdžiui, jei viena antivirusinė programa pradeda nuskaityti failus fone, antroji turės „stebėti“savo darbą procese, taip pat nuskaityti nuskaitytus failus, o tai dar labiau paveiks kompiuterio greitį.
Bet kokia antivirusinė programa yra netobula, todėl „melagingi“pavojaus signalai ir bandymas užblokuoti žinomas nekenksmingas programas yra visiškai įmanomi.
Kai kuriais atvejais antivirusai gali konfliktuoti, suklaidindami vienas kitą su potencialiai pavojingomis programomis. Pavyzdžiui, jei vienas antivirusas bando „išgydyti“užkrėstą failą, antrasis neleis to padaryti, nes bus tikras, kad bandoma užkrėsti virusą. Antivirusinis konfliktas gali sukelti operacinės sistemos užšalimą ir priverstinio pakartotinio paleidimo poreikį. Be to, tokia dviguba kontrolė praktiškai silpnina apsaugą, nes antivirusai praleidžia didelę savo išteklių dalį tikrindami vieni kitus, o ne virusų paieškai. Todėl daug praktiškiau įdiegti vieną galingą antivirusinę su būtinais priedais, nei elgtis pagal principą „kuo daugiau, tuo geriau“.
