Defragmentavimo procesas paprastai vadinamas grupių turinio tvarkymu, siekiant padidinti prieigos prie reikalingų failų greitį ir pagerinti kompiuterio našumą.
Informacijos išsaugojimas standžiajame diske yra užšifruotas. Mažiausias duomenų saugojimo vienetas yra šiek tiek, kurio vertė yra 1 arba 0. Baitas yra lygus 8 informacijos bitams įvairiais deriniais, t. 256 simboliai. Baitai sujungiami į „Kilo-“, „Mega-“, „Giga“ir „Terabaitus“. Tam tikro baitų, sukurtų tam tikram informacijos kiekiui kaupti, derinys vadinamas klasteriu. Klasterių dydžiai neleidžia visos pasirinktos informacijos laikyti vienoje grupėje, todėl duomenys yra suskaidomi į fragmentus (vyksta suskaidymo procesas). Operacinė kompiuterio sistema suteikia reikiamą grupių skaičių, kad būtų įrašyta visa reikalinga informacija, tačiau neužtikrina jo saugojimo sekos. Be to, darbo metu kai kurie failai yra redaguojami, pridedami ir ištrinami. Visa tai veda prie tolesnio duomenų suskaidymo ir fragmentiškumo lygio padidėjimo. Informacijos suskaidymas neturi įtakos jos funkcionalumui, tačiau gali sumažinti kompiuterio greitį ir sulėtinti jame įdiegtų programų veikimą. standžiojo disko leidžia atkurti informacijos fragmentų išdėstymo diske seką ir sujungti neužpildytas grupes. „Microsoft Windows“turi įmontuotą defragmentavimo įrankį, kuris leidžia atlikti šią procedūrą nereikalaujant papildomos trečiųjų šalių programinės įrangos. Norėdami atlikti operaciją, pasirinkite diską, kurį norite fragmentuoti, ir spustelėdami dešinįjį pelės mygtuką iškvieskite jo kontekstinį meniu. Turėsite nurodyti elementą „Ypatybės“ir pereiti į atidaryto dialogo lango skirtuką „Paslauga“, kur pasirenkate parinktį „Atlikti defragmentavimą“. Reikėtų prisiminti, kad defragmentuoti rekomenduojama aktyviai pridedant ir šalinant failus ir aplankus, diegiant ir pašalinant naujas programas bei diegiant operacinės sistemos atnaujinimo procedūras.
