Programų kūrimas susideda iš kelių etapų, vadinamų gyvenimo ciklu. Testavimas yra vienas iš svarbiausių etapų, nes jis atliekamas prieš programinės įrangos pristatymą klientui ir paleidimą. Reikėtų prisiminti, kad testavimo tikslas nėra įsitikinti, kad programa veikia teisingai ir teisingai, bet aptikti klaidas, nustatyti gedimus kuriant netipines situacijas ar nenormalų nutraukimą.
Būtinas
- - patikrinta programa su šaltinio kodu;
- - programos dokumentacija;
- - testo planas;
- - keli įvesties duomenų rinkiniai (teisingi ir sąmoningai neteisingi);
- - bendraminčiai, atstovaujami kolegų.
Nurodymai
1 žingsnis
Pirmasis bandymo žingsnis yra derinimas. Derinimą paprastai atlieka programuotojas, parašęs programą arba mokantis bandomo produkto programavimo kalbą. Derinimo etape tikrinamas programos šaltinio kodas, ar nėra sintaksės klaidų. Aptiktos klaidos pašalinamos.
2 žingsnis
Kitas derinimo žingsnis yra statinis testavimas. Šiame etape tikrinama visa dokumentacija, gauta per programos gyvavimo ciklą. Tai yra techninė užduotis, specifikacija ir programos šaltinio kodas programavimo kalba. Analizuojama visa dokumentacija, ar ji atitinka programavimo standartus. Atlikus statinį patikrinimą nustatoma, kaip programa atitinka nurodytus kriterijus ir klientų reikalavimus. Netikslumų ir klaidų pašalinimas dokumentuose yra garantija, kad sukurta programinė įranga yra aukštos kokybės.
3 žingsnis
Kitas bandymo žingsnis yra dinaminių metodų naudojimas. Tiesioginio programos vykdymo procese taikomi dinaminiai metodai. Programinės įrangos įrankio teisingumas tikrinamas pagal testų rinkinį arba paruoštų įvesties duomenų rinkinius. Kiekvieno bandymo metu renkami ir analizuojami duomenys apie programos gedimus ir gedimus.
4 žingsnis
Yra metodų, kuriais programa laikoma „juoda dėže“, t. naudojama informacija apie spręstiną problemą, ir metodai, kuriuose programa laikoma „balta dėže“, t.y. naudojama programos struktūra.
5 žingsnis
Dinaminio juodųjų dėžučių programų testavimo tikslas yra nustatyti maksimalų klaidų skaičių per vieną bandymą naudojant nedidelį įvesties duomenų pogrupį. Norint atlikti bandymą naudojant šį metodą, būtina parengti dvi įvesties sąlygų grupes. Vienoje grupėje turėtų būti teisingi programos įėjimai, antroje grupėje turėtų būti neteisingi įvedimai, atsižvelgiant į klaidingų įėjimų specifikaciją. Paleidus programą abiejų grupių įvesties duomenyse, nustatomi neatitikimai tarp realaus funkcijų elgesio ir laukiamo.
6 žingsnis
„Baltosios dėžės“metodas leidžia ištirti vidinę programos struktūrą. Šiuo principu pagrįstų bandymų visuma turėtų užtikrinti, kad kiekvienas operatorius būtų išlaikytas bent kartą. Skirstymas į įvesties sąlygų grupes turėtų būti sutelktas tikrinant visų programos kelių praėjimą: sąlygas, atšakas, kilpas.
