Skaičiavimo mazgai yra daugiausia atsakingi už kompiuterio veikimą - centrinį procesorių ir vaizdo plokštę, pirmiausia jie yra įsibėgėję. Didindamas dažnio potencialą, vartotojas padidina operacijų, kurias skaičiavimo įrenginys gali atlikti per vieną sekundę, skaičių. Tačiau, be duomenų apdorojimo, juos reikia laikyti kur nors kitur ir gabenti pakankamai dideliu greičiu, kad jie atitiktų jų apdorojimo greitį. Kad procesorius ir grafinis procesorius nevargintų tuščiosios eigos, jie taip pat viršija RAM, t. padidinti jo pralaidumą.
Nurodymai
1 žingsnis
Tai daroma dviem būdais:
Pirmasis būdas yra sumažinti laiką, t.y. atminties vėlavimas pereinant iš vieno darbo režimo į kitą. Pavyzdžiui, norint išvalyti atminties ląstelę ir tada iš naujo įrašyti į ją visus duomenis, prastova bus keli laikrodžio ciklai, tačiau reikia atsiminti, kad mažėjant laiko, atminties dažnio potencialas taip pat mažėja.
2 žingsnis
Kitas būdas yra dažnio didinimas, viskam galioja tas pats įstatymas kaip ir pirmuoju atveju. Viena vertus, didėja keitimosi duomenimis dažnis, kita vertus, norint padidinti sistemos stabilumą, būtina padidinti vėlavimą. Taip pat užtikrinant stabilumą, galima padidinti atminties modulių įtampą, tačiau tai turėtų būti daroma labai atsargiai, nes neteisingos vertės arba blogas aušinimas gali sukelti prietaisų perkaitimą ir gedimus.
3 žingsnis
Nėra aiškaus atsakymo, kuris metodas yra geresnis. Būtina eksperimentiškai pasirinkti optimalų abiejų parametrų derinį, kad žemesni laikai atitiktų aukščiausią dažnį. Taip pat ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas aušinimui, nes persijungiant prietaisai veikia pagal savo galimybių ribas ir išskiria daug daugiau šilumos nei naudojant gamintojo nurodytus parametrus.
