Operatyvioji atmintis (RAM) yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinio asmeninio kompiuterio elementų. RAM kortelių charakteristikos tiesiogiai veikia bendrą kompiuterio našumą.
Pagrindinis RAM tikslas yra saugoti laikinus duomenis, kuriuos centrinis procesorius naudoja tam tikroms užduotims atlikti. Reikėtų pažymėti, kad RAM yra nepastovi atminties rūšis. Duomenys, saugomi RAM kortelėse, yra prieinami tik įjungus kompiuterį.
RAM kortelės turi daug didesnį skaitymo, rašymo ir perdavimo greitį nei kietieji diskai. Įprasta atsižvelgti į šias kompiuterio RAM savybes: laikrodžio dažnis ir garsumas. RAM kiekis turi įtakos duomenų kiekiui, kurį vienu metu galima išsaugoti atminties kortelėse. Natūralu, kad kuo daugiau informacijos vienu metu gali turėti kiekviena lenta, tuo mažiau laiko užtrunka jos perrašymas. Kortelių su dideliu atminties kiekiu buvimas pagerina kompiuterio veikimą.
RAM kortelių veikimo dažnis turi įtakos informacijos mainų tarp atminties kortelių ir centrinio procesoriaus greičiui. Tai labai svarbus rodiklis, nes Didelės atminties talpos plokštės, kurių duomenų perdavimo greitis nėra didelis, tam tikromis sąlygomis negali veikti pakankamai greitai. Visi duomenys ir komandos, kurių centrinis procesorius reikalauja operacijoms atlikti, saugomi kompiuterio RAM.
Yra dviejų tipų laisvosios kreipties atmintis: dinaminė ir statinė. Pirmojo tipo atmintis yra gana lėta. Jis naudojamas kuriant RAM korteles, kurios jungiasi prie konkrečių lizdų kompiuterio pagrindinėje plokštėje. Šio tipo atmintį gaminti yra palyginti nebrangu.
Statinė atmintis naudojama norint sukurti ypač greitą RAM. Asmeniniame kompiuteryje jis yra atminties ir centrinio procesoriaus plokščių elementų pavidalu. Verta paminėti, kad procesorius turi savo statinio, bet ne dinamiško tipo atmintį.
