Trojos arklių ir virusų programų buvimo sistemoje problema aktuali visiems „Windows“operacinės sistemos vartotojams. Laiku aptikę kompiuterio užkrėtimą, galėsite imtis priemonių jį išvalyti nuo kenkėjiškų programų ir sumažinti jų daromą žalą.
Nurodymai
1 žingsnis
Net antivirusinės programos buvimas kompiuteryje su kasdien atnaujinamomis duomenų bazėmis negarantuoja apsaugos nuo kenkėjiškų programų. Ant jūsų kompiuterio patekusio viruso ar Trojos arklys gali nebūti antivirusinėje duomenų bazėje, todėl antivirusas jų paprasčiausiai neranda. Štai kodėl svarbu sugebėti savarankiškai nustatyti destruktyvios programinės įrangos buvimą sistemoje.
2 žingsnis
Labiausiai nekenksmingos yra programos, atliekančios kai kuriuos veiksmus, kurie nepadaro rimtos žalos sistemai. Pvz., Pelės žymeklis arba mygtukas „Pradėti“gali išnykti, kai kurie pranešimai pradės rodytis ekrane, DVD diskų įrenginys gali „savaime“pradėti slinkti į išorę. Tokių netikėtumų buvimas savaime rodo kompiuterio užkrėtimą.
3 žingsnis
Pavojingiausios yra dviejų rūšių programos: vartotojo duomenų naikinimas ir konfidencialios informacijos vagystė. Pirmuoju atveju failus galima ištrinti, sugadinti ar užšifruoti; tokių programų buvimas kompiuteryje taip pat labai akivaizdus. Priešingai, antrojo tipo programos elgiasi labai slapta; gali būti gana sunku nustatyti gerai parašytą Trojos arklys.
4 žingsnis
Kenkėjiškų programų buvimą kompiuteryje gali parodyti nesuprantama veikla kietajame diske. Jūsų pažįstami gali pranešti, kad gauna iš jūsų laiškus, kurių nerašėte. Paleidžiamos programos, kurių nepaleidote. Bet kokia nesuprantama kompiuterio veikla gali reikšti, kad sistemoje yra virusų ir Trojos arklys.
5 žingsnis
Failų plėtinių rodymo išjungimas gali būti vienas iš ženklų, rodančių, kad kompiuteryje yra Trojan programa. Jei matote, kad failų vardų plėtiniai staiga dingo patys, pabandykite juos vėl įjungti - „Tools - Folder Options - View“, parinktį „Slėpti registruotų failų tipų plėtinius“(panaikinkite žymėjimą). Įjungę plėtinių rodymą, galite pamatyti, pavyzdžiui, aplankų, kurių plėtinys yra „.exe“, piktogramas, kurių negalima naudoti įprastoje sistemoje. Bet koks bandymas atidaryti tokį aplanką paleis kenkėjišką programą.
6 žingsnis
Kartais bandymas įgalinti plėtinių rodymą neveikia, tiesiog trūksta atitinkamos meniu juostos. Tokiu atveju Trojos arklys slepia šią eilutę, kad vartotojas negalėtų atkurti plėtinių rodymo. Tuo pačiu metu antivirusinė programa paprastai nustoja veikti, pavyzdžiui, dėl sistemos datos pasikeitimo. Pasirodo, kad antivirusinis raktas neveikia ir antivirusinė programa nustoja apsaugoti kompiuterį. Gydymo metodas: tinkamos datos atkūrimas, antivirusinių duomenų bazių atnaujinimas ir visas kompiuterio nuskaitymas.
7 žingsnis
Jei jūsų kompiuteris nuolat lipa į tinklą jums nedalyvaujant, tai taip pat gali reikšti jo užkrėtimą. Tokiu atveju komandinėje eilutėje įveskite „netstat –aon“, pamatysite visų tinklo ryšių sąrašą. Atkreipkite dėmesį į atvirus prievadus ir adresus, prie kurių jungiasi jūsų kompiuteris. Esant atviriems prievadams, turintiems būseną KLAUSYTI, nurodoma, kad kai kurios programos klausosi šiuose uostuose ir laukia ryšio. Kai kurie prievadai, pavyzdžiui, 135 ir 445, pagal numatytuosius nustatymus yra atidaryti „Windows XP“, juos rekomenduojama uždaryti naudodami „wwdc.exe“. Kiti atviri prievadai gali reikšti, kad yra užpakalinės durys - programa, kurią trečioji šalis gali naudoti prisijungdama prie jūsų kompiuterio.
8 žingsnis
Tikrinti sistemos registrą gali būti naudinga; nuskaitytų skyrių - tų, į kuriuos Trojos arklys rašo automatinio paleidimo raktus, sąrašą galima lengvai rasti internete. Tačiau praktiškai tai padeda retai, nes dauguma šiuolaikinių Trojos arklys save užregistruoja gudriau ir beveik neįmanoma jų rasti paprasčiausiai pažiūrėjus į registrą. Teisingiau yra analizuoti vykdomus procesus ir patikrinti įtartinus. Atminkite, kad šie procesai gali būti nematomi užduočių tvarkytuvėje.
9 žingsnis
Atsižvelgdami į tai, kad labai sunku garantuoti, kad apsaugote savo kompiuterį nuo šnipinėjimo ir kitų kenkėjiškų programų, pabandykite nelaikyti konfidencialios informacijos aiškiu tekstu. Arba pakuokite aplanką su tokia informacija į archyvą ir nustatykite jo slaptažodį. Niekada neišsaugokite slaptažodžių pašto ir kitose naršyklės paskyrose, nes jie prarasti. Nuolat atnaujinkite antivirusines duomenų bazes, neveikite tinkle be užkardos. Nenaudokite paprastų slaptažodžių, kuriuos lengva griauti. Šios paprastos taisyklės padės apsaugoti jūsų konfidencialius duomenis.
