Virtuali mašina yra speciali programa, skirta imituoti kitą operacinę sistemą. Paprastai virtuali mašina paleidžiama OS, imituojant naują fizinį kompiuterį.
Naudojant virtualių mašinų technologijas vienu fiziniu kompiuteriu vienu metu gali veikti kelios operacinės sistemos. Kartais gali būti gana sunku net įdiegti dvi skirtingas operacines sistemas viename kompiuteryje. Tam gali prireikti gana sudėtingos veiksmų sekos.
Norint išmokti naujų operacinių sistemų, dažnai naudojamos virtualios mašinos. Vartotojas gali greitai persijungti tarp skirtingų operacinių sistemų norėdamas gauti norimą informaciją.
Dirbant konkrečioje sistemos aplinkoje, gali tekti paleisti programą, sukurtą kitai OS. Gali užtrukti ilgai, kol iš naujo paleisite kompiuterį ir paleisite kitą sistemą. Virtualioji mašina gali labai pagreitinti šį procesą.
Kitas įprastas virtualių mašinų naudojimas yra tam tikrų programų nuskaitymas dėl grėsmių. Kur kas saugiau paleisti programą virtualių mašinų aplinkoje nei pagrindinėje operacinėje sistemoje. Reikėtų pažymėti, kad VM naudojimas suteikia galimybę greitai keistis duomenimis tarp aktyvių sistemų.
Virtualiąsias mašinas dažnai naudoja programinės įrangos, skirtos dirbti su įvairiausiomis operacinėmis sistemomis, kūrėjai. Tai leidžia beveik akimirksniu patikrinti atskirų programinės įrangos funkcijų funkcionalumą keliose sistemose.
Gana dažnai klasteriams valdyti naudojami tam tikri virtualių mašinų tipai. Šiuo atveju šis žodis reiškia kompiuterių rinkinį, sujungtą į vieną schemą bendroms užduotims atlikti. Virtualią mašiną galima lengvai perkelti iš vieno kompiuterio į kitą. Naujos operacinės sistemos diegimas ir sukonfigūravimas užtrunka nepalyginamai ilgiau.
