Laisvosios kreipties atmintis yra nepastovi kompiuterio atminties sistemos dalis, laikinai sauganti instrukcijas ir duomenis, kuriuos procesorius turi vykdyti. Laisvosios kreipties atmintis (RAM) yra įrenginys, įgyvendinantis laisvosios kreipties atminties priskirtas funkcijas.
Šį pavadinimą turi laisvosios kreipties atmintis, nes jai būdingas greitas darbas. Tai leidžia procesoriui beveik akimirksniu perskaityti reikalingus duomenis, reikalingus jo veikimui. Duomenys RAM atmintyje yra tik tada, kai veikia kompiuteris. Išjungus kompiuterį, visa RAM atmintyje esanti informacija ištrinama. Tai susiję su būtinybe išsaugoti darbo su programomis rezultatus prieš išjungiant kompiuterį. RAM kiekis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek užduočių kompiuteris gali apdoroti vienu metu. RAM taip pat vadinamas atsitiktinės prieigos įrenginiu. Tai rodo, kad procesorius gali pasiekti duomenis, esančius RAM, neatsižvelgiant į jų išdėstymo tvarką. Kalbant apie kompiuterio atmintį, reikia būtent RAM. Tiksliau, RAM moduliai, kuriuose saugomi duomenys. RAM taip pat vadinama RAM (Random Access Memory). Skiriama dinaminė laisvosios kreipties atmintis (DRAM) ir statinė (SRAM). Dinaminė atmintis leidžia įrašyti kelis duomenis, tačiau tuo pačiu metu ją reikia nuolat atnaujinti. Statinei RAM nereikia tokio atnaujinimo, nors ji yra greitesnė. RAM yra nepastovi. Tai reiškia, kad informacija saugoma atmintyje, kol kompiuteris neišjungiamas. Jį išjungus, atmintyje esantys duomenys ištrinami. Kad informacija būtų išsaugota, ją pirmiausia reikia įrašyti į standųjį diską ar kitą atminties įrenginį. Daugelis programų automatiškai išsaugo atsargines informacijos kopijas, kad jos neprarastų netikėtai išjungus kompiuterį.
